KGB muziejus Taline

Sovietinės okupacijos laikotarpiu viešbutyje “Viru“, Taline, oficialiai buvo įrengti 22 aukštai, tačiau nei vienas paprastų viešbučio darbuotojų nežinojo, jog slaptame 23 aukšte veikė KGB pasiklausymo štabas. Viešbutyje knibždėjo užsimaskavusių KGB agentų. Jų pagrindinė užduotis buvo klausyti ir stebėti viešbučio svečius, o kilus bent menkiems įtarimams, nedelsiant raportuoti į Maskvą. Viešbučio lankytojų šnipinėjimas buvo vykdomas neįtikėtinais būdais. Vietiniai juokaudavo, kad viešbutis pastatytas iš “Mikrobetono“ – betono ir mikrofonų mišinio. KGB šnipai iš viešbučio pasitraukė keli mėnesiai prieš Estijai atgaunant nepriklausomybę (1991 m.). Pačius svarbiausius pasiklausymo prietaisus agentai išsivežė, tačiau paliko visą puokštę šnipinėjimo veiklą patvirtinančių artefaktų. Slaptas KGB pasiklausymo štabas rastas tik 1994 metais.

Skaityti toliau: “KGB muziejus Taline“

Reklama

Šiaulių karinė bazė (+video)

Netoli Zoknių oro uosto esanti teritorija yra viena iš dviejų karinių bazių Lietuvoje, kurioje buvo saugomos, prižiūrimos bei paskirstomos branduolinės galvutės ir raketinis kuras po visą buvusią LTSR. Perimetre, kurio plotas apie 100 ha, stovėjo virš 40 įvairios paskirties pastatų, 3 slėptuvės ir 1 rūsys. Labiausiai įslaptinta šios bazės patalpa buvo branduolinių galvučių ir raketinio kuro saugojimo bunkeris, kurio plotas 1417 kv. m. Bunkeris buvo pilnai eksploatuojamas iki pat Sovietų sąjungos suirimo.

Skaityti toliau: “Šiaulių karinė bazė (+video)“

Kopūstėlių raketinė bazė

Paskutinės raketos iš Kopūstėlių miškų išgabentos 1988 metais, kai buvo priimtas SSRS ir JAV bendras susitarimas dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų likvidavimo. Prieš tai bazėje dis­lo­kuo­jami bran­duo­li­niai gink­lai bu­vo pa­reng­ti ko­vi­niam nau­do­ji­mui ir nu­kreip­ti į Eu­ro­pos mies­tus. 100 ha ploto raketinė bazė turėjo 8 branduolinių galvučių arsenalą su pilnai išvystyta infrastruktūra: tankų ir kitos technikos remonto dirbtuvių padaliniu, gyvenamuoju rajonu su darželiu, mokykla ir net ferma, požeminiais bunkeriais ir infrastruktūra bei keturiomis raketų paleidimo aikštelėmis ir dideliais saugojimo angarais. Pasitraukus Rusijos kariuomenei iš Lietuvos 1992 m. bazė perduota Ukmergės savivaldybei, vėliau privatizuota.

Skaityti toliau: “Kopūstėlių raketinė bazė“

Veltinių fabrikas “Spartakas“

Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Pasak legendos, pirmas veltas kilimas atsirado  Nojaus laive. Tai yra pats paprasčiausias mechaninis procesas, kurio metu natūralus gyvulinis pluoštas (vilna) veikiamas drėgmės, karščio, trynimo ir spaudimo tampa vientisu paviršiumi – veltiniu.

Skaityti toliau: “Veltinių fabrikas “Spartakas““

Sovietinė slėptuvė (+ video)

Beklaidžiojant po naktinį Panevėžio miestą, užsukome į 1 iš 40 mieste esančių civilinės saugos slėptuvių. Tokios slėptuvės kaip ši, buvo naudojamos žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių ekstremalių situacijų atveju. Šaltojo karo metu, slėptuvės buvo statomos po strateginiais miesto objektais, pvz.: gamyklomis, ligoninėmis, mokyklomis. Viso Lietuvoje yra virš 900 civilinės saugos slėptuvių, kurios galėdavo sutalpinti nevienodą kiekį žmonių. Pagal vadovybės nuostatus, šioje slėptuvėje turėjo tilpti 1200 žmonių.

Skaityti toliau: “Sovietinė slėptuvė (+ video)“

Vikonių plytinė

Šio objekto ilgai ieškoti nereikėjo, kadangi plytinė stovi visai šalia kelio Anykščiai – Rokiškis. Baugindama pravažiuojančius žmones, plytinė slepia savo istoriją, kurios ištakos siekia tarpukarį. Nors iš pradžių plytinė tebuvo mėgėjiškas plytų cechas, tačiau ilgainiui plytų ir čerpių gamino daugiausiai apskrityje. Plytinės darbas ėjosi sklandžiai iki tol, kol baigėsi ištekliai. Nors dar keletą metų plytinė dirbo kitus įvairiausius darbus, tačiau besibaigiant XX a. liko apleista ir palikta griūti.

Skaityti toliau: “Vikonių plytinė“

Panevėžio cukraus fabrikas (VIDEO)

Cukrus – maisto produktas, turintis didžiausią paklausą. Kaip saldiklis jis naudojamas beveik viskam: kepiniams, uogienei, sultims pasaldinti ir t.t.

Pristatome Jums Panevėžio cukraus fabriką. Apsilankymą šiame objekte organizavome apie 2 savaites – ekskursiją privalėjome suderinti su vadovybe. Tačiau pastangos organizuojant nenuėjo veltui – iš arti pamatėme cukraus fabriko pastatų kompleksą, apžiūrėjome patalpų vidų, išgirdome stulbinančią cukraus fabriko istoriją iš ilgamečio darbuotojo lūpų. Šios teritorijos tyrinėjimas paliko neišdildomus įspūdžius. Nors nemažai statinių po fabriko uždarymo buvo demontuota, tačiau pagrindiniai yra išlikę, kadangi buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Antrojo pasaulinio karo metu pastatytas fabrikas yra vienas seniausių Panevėžyje , kuriam techniniu lygiu bei gamybos sudėtingumu tuomet neprilygo nei viena Panevėžio įmonė.

Skaityti toliau: “Panevėžio cukraus fabrikas (VIDEO)“

Žalioji giria tebesaugo sovietų kariuomenės palikimą

Nedaug kas, ypač iš jaunosios kartos, žino, kad į šiaurę nuo Panevėžio esanti Žalioji giria, kuri dabar yra paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu, sovietmečiu buvo gerokai militarizuota ir vietomis grybautojas ar uogautojas negalėdavo įkišti nė nosies. Vykstant mokymams, ten būdavo gausios kariškių užkardos ir į girią patekti buvo neįmanoma.

Skaityti toliau: “Žalioji giria tebesaugo sovietų kariuomenės palikimą“

Paliūniškio kultūros namai

Miestelį suburdavę ir trankius koncertus rengdavę kultūros namai šiandien stovi šešėlyje palikti sugriūti. Tarybiniais metais objektas pastatytas Paliūniškyje – mažame miestelyje, nutolusiame 10 km nuo Panevėžio. Šiuo metu miestelyje gyvena apie 500 gyventojų. Paliūniškyje yra įsikūrusi biblioteka, pagrindinė mokykla, medicinos punktas, kapinaitės, šalia teka upė Lėvuo.

Skaityti toliau: “Paliūniškio kultūros namai“

Trakų vokės žemdirbystės ir dirvožemio institutas

Vieną lietingą ir apsiniaukusią dieną aplankėme Trakų vokę. Šiame miestelyje rastas pastatas tuomet atrodė kaip apleista ligoninė. Asociacijos iškilo pamačius vienodus langus, nykią aplinką ir nuobodų išplanavimą. Galbūt šiek tiek perdedu, tačiau tamsiu paros metu čia užsukti išdrįstų nedaugelis. Pusę amžiaus žemdirbystės ir dirvožemio institute buvo atliekami įvairūs tyrimai siekiant pagerinti Lietuvos agrokultūrą, tačiau dėl lėšų stygiaus institutas buvo uždarytas  ir tapo urbanistikos fanatikų traukos centru.

Skaityti toliau: “Trakų vokės žemdirbystės ir dirvožemio institutas“