Kopūstėlių raketinė bazė

Paskutinės raketos iš Kopūstėlių miškų išgabentos 1988 metais, kai buvo priimtas SSRS ir JAV bendras susitarimas dėl vidutinio nuotolio branduolinių raketų likvidavimo. Prieš tai bazėje dis­lo­kuo­jami bran­duo­li­niai gink­lai bu­vo pa­reng­ti ko­vi­niam nau­do­ji­mui ir nu­kreip­ti į Eu­ro­pos mies­tus. 100 ha ploto raketinė bazė turėjo 8 branduolinių galvučių arsenalą su pilnai išvystyta infrastruktūra: tankų ir kitos technikos remonto dirbtuvių padaliniu, gyvenamuoju rajonu su darželiu, mokykla ir net ferma, požeminiais bunkeriais ir infrastruktūra bei keturiomis raketų paleidimo aikštelėmis ir dideliais saugojimo angarais. Pasitraukus Rusijos kariuomenei iš Lietuvos 1992 m. bazė perduota Ukmergės savivaldybei, vėliau privatizuota.

Skaityti toliau: “Kopūstėlių raketinė bazė“

Reklama

Veltinių fabrikas “Spartakas“

Vėlimas – pati seniausia vilnonių audinių gamybos technika. Pasak legendos, pirmas veltas kilimas atsirado  Nojaus laive. Tai yra pats paprasčiausias mechaninis procesas, kurio metu natūralus gyvulinis pluoštas (vilna) veikiamas drėgmės, karščio, trynimo ir spaudimo tampa vientisu paviršiumi – veltiniu.

Skaityti toliau: “Veltinių fabrikas “Spartakas““

Sovietinė slėptuvė (+ video)

Beklaidžiojant po naktinį Panevėžio miestą, užsukome į 1 iš 40 mieste esančių civilinės saugos slėptuvių. Tokios slėptuvės kaip ši, buvo naudojamos žmonių apsaugai nuo pavojingų poveikių ekstremalių situacijų atveju. Šaltojo karo metu, slėptuvės buvo statomos po strateginiais miesto objektais, pvz.: gamyklomis, ligoninėmis, mokyklomis. Viso Lietuvoje yra virš 900 civilinės saugos slėptuvių, kurios galėdavo sutalpinti nevienodą kiekį žmonių. Pagal vadovybės nuostatus, šioje slėptuvėje turėjo tilpti 1200 žmonių.

Skaityti toliau: “Sovietinė slėptuvė (+ video)“

Vikonių plytinė

Šio objekto ilgai ieškoti nereikėjo, kadangi plytinė stovi visai šalia kelio Anykščiai – Rokiškis. Baugindama pravažiuojančius žmones, plytinė slepia savo istoriją, kurios ištakos siekia tarpukarį. Nors iš pradžių plytinė tebuvo mėgėjiškas plytų cechas, tačiau ilgainiui plytų ir čerpių gamino daugiausiai apskrityje. Plytinės darbas ėjosi sklandžiai iki tol, kol baigėsi ištekliai. Nors dar keletą metų plytinė dirbo kitus įvairiausius darbus, tačiau besibaigiant XX a. liko apleista ir palikta griūti.

Skaityti toliau: “Vikonių plytinė“

Panevėžio cukraus fabrikas (VIDEO)

Cukrus – maisto produktas, turintis didžiausią paklausą. Kaip saldiklis jis naudojamas beveik viskam: kepiniams, uogienei, sultims pasaldinti ir t.t.

Pristatome Jums Panevėžio cukraus fabriką. Apsilankymą šiame objekte organizavome apie 2 savaites – ekskursiją privalėjome suderinti su vadovybe. Tačiau pastangos organizuojant nenuėjo veltui – iš arti pamatėme cukraus fabriko pastatų kompleksą, apžiūrėjome patalpų vidų, išgirdome stulbinančią cukraus fabriko istoriją iš ilgamečio darbuotojo lūpų. Šios teritorijos tyrinėjimas paliko neišdildomus įspūdžius. Nors nemažai statinių po fabriko uždarymo buvo demontuota, tačiau pagrindiniai yra išlikę, kadangi buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Antrojo pasaulinio karo metu pastatytas fabrikas yra vienas seniausių Panevėžyje , kuriam techniniu lygiu bei gamybos sudėtingumu tuomet neprilygo nei viena Panevėžio įmonė.

Skaityti toliau: “Panevėžio cukraus fabrikas (VIDEO)“

Žalioji giria tebesaugo sovietų kariuomenės palikimą

Nedaug kas, ypač iš jaunosios kartos, žino, kad į šiaurę nuo Panevėžio esanti Žalioji giria, kuri dabar yra paskelbta botaniniu-zoologiniu draustiniu, sovietmečiu buvo gerokai militarizuota ir vietomis grybautojas ar uogautojas negalėdavo įkišti nė nosies. Vykstant mokymams, ten būdavo gausios kariškių užkardos ir į girią patekti buvo neįmanoma.

Skaityti toliau: “Žalioji giria tebesaugo sovietų kariuomenės palikimą“